- kerynas
- kerýnas sm. (1, 3) Slnt, Ms vieta, kur daug kerų, sukerėjusių krūmų: Tankiame keryne – suolelis Žem. Užėjo pieva kerynais Ktk. Kerýnus iškirsma, ravus iškasma, ir būs geriausia pieva Užv. Čia tokie tik kerýnai paliko, o pirma buvo didelis miškas Pkl. Laukiniai žmonės nuo žvėrių slėpdavosi kerynuose Skr. Keryne šarka turėjo susikrovusi lizdą Lzd. Prie kerýnų, vengrykštynų ugnis urvuojas, t. y. dega urvais J. Palauk, iki tu tuos kerynus į gerą dirvą paversi – daug prakaito išliesi Brs.
Dictionary of the Lithuanian Language.